- atkąsti
- atką́sti tr.
1. SD210 dantimis atidalyti, atkirsti: Atkąsk ir man cukraus šmotelį Ėr. Sunku atkąst didelis kąsnis J.Jabl. Atką́sk sūrį J. Tinkamai išvirtų dešrelių odelė atkandant turi šiek tiek traškėti rš. | refl. tr.: Anokį tu kąsnį atsikándai, kad ant žando gali pantį užnaryti J. Atsikándo duonos Brt. Gerti arbatą atsikándant cukraus BŽ430. ^ Velyt mažesnį kąsnelį atsikąsti, ne ką apžioti neatsikándant A.Baran.
2. nukąsti: Nekišk piršto niekam in dantis, ba dar atkąs Rod. Kaip aš numirsiu, tai verksi, ale šuva nosį atką́s (niekas negailės) Arm. Nesdėk kepure vyriška (sakoma mergaitei) – kumelė galvą atkąs! Ml. Žiūrėk, neatkąsk sau linksmo liežuvio rš. | refl.: Kad kas gražus, negi atsiką́si Ds.
3. atšipinti, atkirsti kandant (dantis): Duona su graužais – atkándau dantį (negalėjau kąsti) Ds. Bekrimsdamas dantį atkando VP8. Ir šuva dantį atkánda Kp. | refl.: Atsikándo it dalgė į akmenį BŽ212. Kirvis atsikándo (atšipo) Šv. Kremtant riešutus, dantys atsikanda LTR. Bekrimsdamas dantis atsikando S.Dauk.
4. refl. prk. atsinorėti, nebenorėti: Derėjo derėjo, mato, kad brangiai įsiūlijo, ir atsikándo Pc. Jis toks šiurkštus, kad žmonys nu jo greit atsikánda Klp. Aš seniai esu anuo (pyragu) atsikándusi (atsivalgiusi), man geriau duona KlvrŽ. Visi atsikánda ta Ėr. Puolė puolė kaip pri medaus, bet greit atsikando (prisisotino, atsigėrėjo) ir saugojas kaip smalos Brs. Atsikando (prisisotino) mano dantys dvaro skanėstų P.Cvir. Matyt, vargo nemažai buvo atsikandusi (ragavusi) rš. Puolė puolė pri darbo ir atsikando Vvr. Geidė geidė mažo grėbliuko – ir kaip greit atsikándo (atsigėrėjo)! Vdžg. Jau ir tas skolytų piningų atsikándo Up. | Šaltis atsikando (nustojo šalę) Brt.
5. refl. vienas kitą kąsti atsilygintinai.
atsikąstinaĩ adv.: Šunys atsikąstinaĩ kanda kits kitą J.◊ dañtį atką́sti1. atlėgti, atlyžti: Iš pradžių tai labai jis čia puolėsi į tą mišką, bet paskui atkando dantį Lkč. Iš karto taip karštai dirbo, dabar jau atkando dantį (jam nusibodo) Grž. Jis karštai pradėjo, bet, rodos, greit dañtį atką́s Kv. Jau ji kelinta diena prie staklių nebepreina: atkándo dañtį – nebenori austi Slm. Atkando dantį, t. y. jam gana jau to pasidarė Ss.2. nusivilti, apsirikti: Priešas, norėdamas mus sunaikinti, skaudžiai atkando dantį rš. Kas į jį bandė kibti, greit dantį atkando Kv. Dantį atkando ant šito mokytojo Nč. Norėjo mane aplenkti, bet atkando dantį Ds. Atkando dantį (nepasisekė jam) Jnšk. Ar jau an marčios atkandai dantį? LTR(Mrc)3. nepajėgti: Griebėsi ką dirbt, bet atkando dantį Jž.4. atkeršyti: Ar jau atkandai dantį? Grž.nórą atką́sti atsinorėti: Jis atkándo nórą mieste gyvent Slm.pir̃štą atką́sti privargti: Atkąsi pirštą, kolei vaiką pripratinsi prie darbo Ds.\ kąsti; antkąsti; apkąsti; atkąsti; įkąsti; iškąsti; nukąsti; pakąsti; perkąsti; prakąsti; prikąsti; sukąsti; užkąsti
Dictionary of the Lithuanian Language.